AVaspo pristato kūrinį “Stokholmo sindromas”

2015-04-20, 14:42

Laisvydės Šalčiūtės nuotr.Jau beveik dveji metai kai Avaspo nebėra grupė, nuosekliai repetuojanti studijoje ir pasirodanti muzikinėse scenose. Tačiau mes tęsiame savo, kaip tarpdiscipliniams projektams atviros platformos veiklą ir per tą laiką išleidome dvi premjeras – šokio spektaklį „Melancholijos bokštai“ („Nacionaliniame Kauno dramos teatre“ kartu su choreografe Aira Naginevičiūte) ir taksoplazminį performansą „Gondii sindromas“ („Kirtimų kultūros centre“, Vilniuje kartu su režisiere Saule Norkute). AVaspo niekur nedingo, tiesiog vėl keičia pavidalą ir odą, o audiovizualinės poezijos virusas plinta toliau. Jūsų akims ir ausims – „Gondii sindromo“ spektaklyje užgimęs kūrinys – „Stokholmo sindromas“, laviruojantis tarp kinematografijos, teatro ir muzikinio kontekstų.
Stokholmo sindromas – ypatingas psichologinis reiškinys, kai pagrobimo metu įkaitai ima jausti teigiamus jausmus jų pagrobėjams, nepaisydami to, kad gręsia pavojus jų gyvybei. Tai – palaipsniui vis augantis aukos paklusnumas savo budeliui, galintis išvirsti į prisirišimą, o retais atvejais – netgi meilę.
Taip šis sindromas buvo pavadintas po vieno banko apiplėšimo Stokholme, po kurio aukomis tapę banko darbuotojai pradėjo sieti save su pagrobėjais, o po išlaisvinimo netgi ėmė juos ginti. Ilzės Butkutės to paties pavadinimo eilėraštyje kalbama apie du įsimylėjėlius, užgrobusius miestą, kuris juos pamėgo. Kaip ir naktinius pasivaikščiojimus, važinėjimus taksi, laipiojimus stogais, neturėjimo kur dėtis, o galbūt – tiesiog nenoro išsiskirti jausmą.

Tai kūrinys apie vis ataugančius sparnus, skraidinančius mus polėkio padangėmis. Apie prarūkytas naktis, amžiną troškulį. Todėl menininkės Laisvydės Šalčiūtės fotografijos darbas tampa pagrobimo sąmokslininku neatsitiktinai. Su aistra, ironija, atsinaujimu mes užgrobiame naktį, miestą ir patys save – lyg pabudę iš komos, daugiau nežinoję, kaip meilės atrasti ir miego.

Tekstas: Ilzė Butkutė
Balsas: Gabrielė Labanauskaitė
Muzika: Vladas Dieninis
Fotografija: Laisvydė Šalčiūtė