Grupės „AVaspo“ virusas „Gondii sindromas“ užkrės poezijos ir teatro mylėtojus

2014-09-15, 23:41

600x600BP

Spalio viduryje audiovizualinės poezijos grupė „AVaspo“, drauge su dramaturge Gabriele Labanauskaite ir režisiere Saule Norkute bei nauja kūrybine komanda iškels modernią lytiškumo dilemą, virsiančią toksoplazminiu performansu. Novatorišku šiuolaikinės elektroninės muzikos, poezijos ir vizualų pripildytu spektakliu „Gondii sindromas“ kūrėjai žiūrovus kvies susimąstyti apie lyties padalintą pasaulį.

Tikrasis „Gondii sindromas“ – tai toksoplazmozės virusas, sukeliantis centrinės nervų sistemos uždegimą, sutrikusią sąmonę ar orientaciją bei elgesio pokyčius. „AVaspo“ muzikinio spektaklio sindromas – tai diagnostinis algoritmas, atsikartojantis kiekviename iš mūsų, turintis konkrečias priežastis ir nenuspėjamas pasekmes. Ne visada pastebime, kai susergame ir net žinodami savo ligą, ne visada norime pasveikti. Ne visada kovojame su mus supančiais ir įkalinančiais stereotipais, iš viršaus primestomis hierarchinėmis taisyklėmis, kaip turėtume suvokti pasaulį. Jeigu suteikiame terpę ir aplinkybę šiai bacilai plisti, tada greitai užsikrečiame abejingumu ir apatija.

Audiovizualinio projekto „Gondii sindromas“ centre -– moteris gyvenanti savo atsiminimų, įvykių, citatų ir patirčių archyve. Ji gyvena iš pirmo žvilgsnio puikiai sustyguotą ir sutvarkytą gyvenimą. Tačiau jame trūksta esminių dalykų – aistros, polėkio ir… nebijojimo mylėti. „AVaspo“ spektaklio metu svarstomas žmogaus daugiasluoksniškumas bei kaip nuo mažens diegiamos tiesos apie laimę, meilę ir mūsų nekintanti identitetą atitinka daug kompleksiškesnę realybę. Kas nutinka tai tiesos pradeda nebegalioti ir jausmai bei kūno pojūčiai atitrūksta nuo pripažintų ir privalomų dogmų?

Pasirodymo metu kūrėjai tyrinės susikirtimus tarp vidinių ir socialinių nuostatų, klaus kaip su(si)kuriamos rolės? Ar mes kaip kūnai ir kaip žmonės esame tik sąmonę turintys kovos laukai? Ir kiek iš tikrųjų nuo mūsų priklauso, kokiame pasaulyje mes gyvename ir galėtume gyventi?

Šiandien nebežinome, kas padalino pasaulį į vyrų ir moterų, juodą ir baltą, stiprų ir silpną. Tai padrikos ir nebesusijungiančios tarpusavyje visumos atspindys, su kurio stereotipais kovojame iki šių dienų.

Režisierė: Saulė Norkutė
Dramaturgė: Gabrielė Labanauskaitė
Muzika: Vladas Dieninis, Gediminas Žygus, Miša Skalskis, Donatas Tubutis
Scenografija: Virginija Jusevičienė
Šviesų Dailininkas: Simas Sirutavičius
Videomeninkas: Otto Kylmälä
Dizainas: Greta Stančiauskaitė
Atlikėjos: Gabrielė Labanauskaitė, Beatričė Bukantytė, Goda Alsytė, Augustė Tomkutė

Bilietai prekyboje – netrukus.