AVaspo pristato kūrinį “Stokholmo sindromas”

2015-04-20, 14:42

Laisvydės Šalčiūtės nuotr.Jau beveik dveji metai kai Avaspo nebėra grupė, nuosekliai repetuojanti studijoje ir pasirodanti muzikinėse scenose. Tačiau mes tęsiame savo, kaip tarpdiscipliniams projektams atviros platformos veiklą ir per tą laiką išleidome dvi premjeras – šokio spektaklį „Melancholijos bokštai“ („Nacionaliniame Kauno dramos teatre“ kartu su choreografe Aira Naginevičiūte) ir taksoplazminį performansą „Gondii sindromas“ („Kirtimų kultūros centre“, Vilniuje kartu su režisiere Saule Norkute). AVaspo niekur nedingo, tiesiog vėl keičia pavidalą ir odą, o audiovizualinės poezijos virusas plinta toliau. Jūsų akims ir ausims – „Gondii sindromo“ spektaklyje užgimęs kūrinys – „Stokholmo sindromas“, laviruojantis tarp kinematografijos, teatro ir muzikinio kontekstų.
Stokholmo sindromas – ypatingas psichologinis reiškinys, kai pagrobimo metu įkaitai ima jausti teigiamus jausmus jų pagrobėjams, nepaisydami to, kad gręsia pavojus jų gyvybei. Tai – palaipsniui vis augantis aukos paklusnumas savo budeliui, galintis išvirsti į prisirišimą, o retais atvejais – netgi meilę.
Taip šis sindromas buvo pavadintas po vieno banko apiplėšimo Stokholme, po kurio aukomis tapę banko darbuotojai pradėjo sieti save su pagrobėjais, o po išlaisvinimo netgi ėmė juos ginti. Ilzės Butkutės to paties pavadinimo eilėraštyje kalbama apie du įsimylėjėlius, užgrobusius miestą, kuris juos pamėgo. Kaip ir naktinius pasivaikščiojimus, važinėjimus taksi, laipiojimus stogais, neturėjimo kur dėtis, o galbūt – tiesiog nenoro išsiskirti jausmą.

Tai kūrinys apie vis ataugančius sparnus, skraidinančius mus polėkio padangėmis. Apie prarūkytas naktis, amžiną troškulį. Todėl menininkės Laisvydės Šalčiūtės fotografijos darbas tampa pagrobimo sąmokslininku neatsitiktinai. Su aistra, ironija, atsinaujimu mes užgrobiame naktį, miestą ir patys save – lyg pabudę iš komos, daugiau nežinoję, kaip meilės atrasti ir miego.

Tekstas: Ilzė Butkutė
Balsas: Gabrielė Labanauskaitė
Muzika: Vladas Dieninis
Fotografija: Laisvydė Šalčiūtė

Interviu: Gabrielė Labanauskaitė-Diena ir Saulė Norkutė – apie lyties padalytą pasaulį

2014-10-19, 13:30

Literatūra ir menas / 2014-10-10 nr. 3491

Spalio 15 ir 17 dienomis, Kirtimų kultūros centre audiovizualinės poezijos grupė „AVaspo” pristatys virusu ir toksoplazminiu performansu vadinamą projektą „Gondii sindromas”, kuriame nagrinėjama moderni lytiškumo dilema. Apie kūrybos procesą kalbėjomės su dramaturge, atlikėja GABRIELE LABANAUSKAITE-DIENA ir performanso režisiere SAULE NORKUTE.

Įsivaizduokite, kad apie šį projektą pasakojate mažai su kultūra ir ypač su feminizmu susidūrusiam žmogui. Kaip pri(si)statytumėte?

Gabrielė: Atviras ir subtilus, pašėlęs ir apvaldytas poetinis pasakojimas apie šiuolaikinį žmogų.

Kas tapo batutu ar tramplinu į šią temą? Nuo ko atsispyrėte?

Gabrielė: Iš pradžių norėjosi postūmio „AVaspo” veikloje, pereiti iš muzikinės scenos į tarpdisciplininę erdvę. „AVaspo” startavo prieš šešerius metus kaip audiovizualinės poe­zijos projektas. Tuo metu visai netikėtai mus pradėjo kviesti koncertuoti į šiuolaikinio meno, vėliau –­ į muzikos festivalius, kurių programose ir užsilikome, bet kuriuose, tiesą sakant, dažniausiai jausdavausi šiek tiek ne savo vietoje. Taip projektas virto grupe, išleidusia tris muzikinius albumus, kuriuose įvairiais būdais atlieku savo poeziją.

Tačiau atėjo metas vėl keistis –­ norisi artėti teatro link, akcentą perkelti iš muzikos į socialinę žinutę ir performatyvumą. Todėl ir pasikviečiau bendradarbiauti Saulę Norkutę –­ žmogų, kuriuo pasitikiu tiek pasaulėžiūros, tiek meninės estetikos prasme.

(more…)

Grupės „AVaspo“ virusas „Gondii sindromas“ užkrės poezijos ir teatro mylėtojus

2014-09-15, 23:41

600x600BP

Spalio viduryje audiovizualinės poezijos grupė „AVaspo“, drauge su dramaturge Gabriele Labanauskaite ir režisiere Saule Norkute bei nauja kūrybine komanda iškels modernią lytiškumo dilemą, virsiančią toksoplazminiu performansu. Novatorišku šiuolaikinės elektroninės muzikos, poezijos ir vizualų pripildytu spektakliu „Gondii sindromas“ kūrėjai žiūrovus kvies susimąstyti apie lyties padalintą pasaulį.

Tikrasis „Gondii sindromas“ – tai toksoplazmozės virusas, sukeliantis centrinės nervų sistemos uždegimą, sutrikusią sąmonę ar orientaciją bei elgesio pokyčius. „AVaspo“ muzikinio spektaklio sindromas – tai diagnostinis algoritmas, atsikartojantis kiekviename iš mūsų, turintis konkrečias priežastis ir nenuspėjamas pasekmes. Ne visada pastebime, kai susergame ir net žinodami savo ligą, ne visada norime pasveikti. Ne visada kovojame su mus supančiais ir įkalinančiais (more…)

AVaspo pristato poetinį filmą “Per dieną tiek kartų”

2014-06-05, 17:10

„Per dieną tiek kartų“ yra pagal to paties pavadinimo audiovizualinės poezijos grupės „AVaspo“ kūrinį sukurtas video klipas. Jame kalbama apie daugybę kartų kasdien atliekamus veiksmus ir besikeičiančias būsenas. Per dieną tiek kartų mes susitinkame žmones, apsidžiaugiame, nuliūstame, norime būti vieni kitiems malonūs, kovojame su nuovargiu, rutinos slibinais ir demonais. Kartais dienos kaleidoskopas – be galo didelis, kartais – apribotas dienos darbų, įpročių ir apdulkėjusio tvarkaraščio. (more…)

Muzikinis-poetinis performansas: Poezija tarp gyvenimo ir tiesos

2014-02-11, 13:01

Vasario 21 d. Knygų mugės kontekste susijungs trys tiltai – poezija, performatyvus atlikimas ir DJ leidžiama muzika.
Šios jungtys pristatys ne tik tuoj pasirodysiančią J. W. Goethe’s autobiografiją „Iš mano gyvenimo. Poezija ir tiesa“ lietuvių kalba, bet ir šiuolaikinio meno pasaulyje vertinamos vokiečių poetės Noros Gomringer tekstus, kuriuos kartu su jų vertimus pateikiančia Gabriele Labanauskaite Diena ir DJ Ana galės paskanauti kiekvienas klubinės kultūros mėgėjas.

Dalyvauja:
Nora Gomringer (Vokietija)
Gabrielė Labanauskaitė Diena, AVaspo (Lietuva)
DJ Ana (Lietuva)

Vasario 21 d., 20 val.
„Soulbox“, Vilniaus g. 33 / Palangos g. 4.

Rengėjai:
Goethe’s Institutas Lietuvoje
Partneriai:
Leidykla “Baltos Lankos”, Vilniaus knygų mugė, Poezijos Festivalis TARP

Įėjimas nemokamas.

AVaspo pristato kūrinį „Aš Jus visus“

2013-12-11, 01:28

Šeštąjį gimtadieni švenčianti reiškiniu tarpdisciplininių menų pasaulyje tapusi audiovizualinės poezijos grupė „Avaspo“ ir toliau stebina netikėtais užmojais. Šįkart projektas pristato kūrinį „Aš Jus Visus“ iš šiemet pasirodžiusio trečiojo albumo „Kraujuojantis Okeanas“ .

„Aš noriu būti tavo akys, spalvų kaleidoskopas, aš noriu būti širdis, kai aptemsta protas“, – pasakoja robotu virtusi grupės „Avaspo“ vokalistė Gabrielė Labanauskaitė kūrinyje „Aš jus visus“. Poezijos atlikėja ir dramaturgė šį tekstą parašė įkvėpta daugiabriaunio žmogaus gyvenimo galimybių ir Danijoje gyvenančios poetės N. Abrutytės eilėraščio „Ekspromtu“.

Ar vieną dieną žmonės bus kyborgai, nebeturintys nei lyčių skirtumų, nei meilės pajautimo vienas kitam? Ar vis dar bus poreikis dovanoti tikras gėles ir vaikščioti į pasimatymus? Ar užteks jausti sintetinius kvapus, sklindančius iš ekrano ir mylėti per atstumą?

 Kūrinyje kalbama ne tik apie virtualioje erdvėje tvyrančią obsesišką meilę savo objektui, tačiau ir dabartinių vertybių kaitą – atvirumą naujovėms ir eksperimentams, gebėjimą būti be lyties arba priešingai – mylėti visas lytis, pagaliau – mylėti gyvenimą ir visus jame esančius žmones. Antra vertus, kūrinys atspindi ir nepastovumo, vartotojiško visuomenės požiūrio į meilę ironiją, nes vieną meilės objektą nuslūgus susižavėjimui keičia kitas objektas ir šiuo objektu gali tapti bet kas.

AVaspo – Aš jus visus:

 „AVaspo“ nuolat ieško naujų, netikėtų kalbėjimo bei reprezentacijos formų. Alternatyvios muzikos apdovanojimuose „T.Ė.T.Ė“ grupės veikla buvo įvertinta geriausios eksperimentinės muzikos grupės apdovanojimu.

AVaspo miksas muzikos ir meno žurnale “Secret Thirteen”

2013-12-05, 20:51

Secret-Thirteen-Mix-098-AVaspo-Big
6-tojo AVaspo gimtadienio proga dovanojame Jums specialiai muzikos ir meno žurnalui „Secret Thirteen“ parinktą miksą. Apie tai, kas mus supa ir įkvepia kasdien.

Pateikiamame mikse atsispiriama ne tik nuo muzikinių sąskambių, bet ir tekstinių turinių bei faktūrų. Kompozicija suvokiama kaip sakinys, sudarytas iš pagrindinių ir papildomų jo dalių, kablelių, jungtukų ir skyrybos ženklų. Todėl nevengiama pauzių, emocinio bangavimo, viena kita sekančių prieštarų arba netikėtų papildymų.
Kūrinys suvokiamas kaip burnoje užstrigusio žodžio metafora. Kaip griūvančio daugiakalbio Babilono stigmos, prieš pat užsiveriant dovanojančios mums neįtikėtinas kalbos ir garso patirtis. Kompoziciją įkvepia visi aplinkui esantys šaltiniai – meno, vizualių elementų, teksto, triukšmo ir tylos dermės. Mikse apimtas garso poezijos periodas turtingas konkrečiosios poezijos pavyzdžiais, spoken word, naujų tekstinių faktūrų paieškomis.
Kviečiame pasivaikščioti po urbanistines tekstų džiungles, žmonių santykių garsines nuotrupas, atminties ir asociacijų peizažą:

> Klausykite ir parsisiųskite čia <

ŠOKIO, MUZIKOS IR POEZIJOS SPEKTAKLIO „MELANCHOLIJOS BOKŠTAI“ PRISTATYMAS

2013-11-16, 18:06

Lapkričio 14 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko  šokio, poezijos ir muzikos spektaklio “Melancholijos bokštai” pristatymas.
Projekto iniciatoriai: Kauno menininkų namai, šokio teatras AIROS, audiovizualinės poezijos grupė „AVaspo“.

Foto: Kristina Čyžiūtė 

Kauno dramos teatre iškils “Melancholijos bokštai”

2013-11-08, 11:53

Melancholijos bokstai_fb_cover photo_851x315px_02

Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje lapkričio 14 d., ketvirtadienį, bus rodomas šokio spektaklis „Melancholijos bokštai“.

„Melancholijos bokštus“ stato ir griauna šokio, poezijos bei muzikos junginys. Melancholija tyrinėjama kaip pasąmoninė būsena, apninkanti netikėčiausiuose gyvenimo momentuose. Kaip pasikartojantis rūkas, kuris užkloja mintis. Kaip galimybė išsilaisvinti iš kevalo, kuriame saugu gyventi monotoniškai ir likti nepastebėtiems.

Choreografė – Aira Naginevičiūtė, dramaturgė – Gabrielė Labanauskaitė, kompozitorius – Vladas Dieninis, scenografas – Arūnas Adomaitis, šviesų dailininkas – Vladimiras Šerstabojevas. Atlikėjai: Goda Laurinavičiūtė, Greta Grinevičiūtė, Gabrielė Labanauskaitė. Projekto iniciatoriai: Kauno menininkų namai, šokio teatras „Airos“, audiovizualinės poezijos grupė „Avaspo“. „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė choreografė ir režisierė A. Naginevičiūtė jau ne vieną kartą bendradarbiavo su poete ir dramaturge G. Labanauskaite, kompozitoriumi V. Dieniniu ir scenografu A. Adomaičiu. Šį kartą į kūrybinės komandos branduolį įsiliejo brandūs, talentingi  šokio kūrėjai bei audiovizualinės poezijos grupė „Avaspo“, jau tapusi reiškiniu tarpdisciplininių menų pasaulyje.

Bendrą viziją turinčių kūrėjų komanda dėlioja judesio, teksto, garso, vaizdo, scenografijos ir kostiumų elementus į šokio spektaklio mozaiką.

Bilietus platina „Tiketa” ir Kauno menininkų namų „Mūzų svetainė“.

Melancholijos bokstai_fb_cover photo_851x315px_01

Gyvatės klausomasi per atstumą

2013-07-23, 22:47

Dabartinė "AVaspo" grupės sudėtis jau metus tokia pat. Iš kairės: Vladas, Gabrielė, Gediminas. Sitoros Šlauterytės nuotrauka

Gintarė Čiuladaitė, Lietuvos Žinios 2013-07-23

“AVas­po” gru­pė, su­si­bū­ru­si 2008 me­tais, jun­gia tris vie­na­me: poe­zi­ją, mu­zi­ką ir vaiz­dą. Daž­niau­siai vi­zua­li­za­ci­jos tai­ko­mos per pa­si­ro­dy­mus, ta­čiau jau pa­ke­liui ir nau­ja­sis gru­pės vaiz­do kli­pas “Bi­zo­nai”.

“AVas­po” pa­va­di­ni­mui, kaip ir šio ko­lek­ty­vo ku­ria­mai mu­zi­kai ar poe­zi­jai, ana­lo­go ne­ra­si­te. Ne vi­sai tiks­lus akro­ni­mas reiš­kia au­dio­vi­zua­li­nės poe­zi­jos gy­va­tę (Au­dio­Vi­sual Asp of Poe­try), bet in­ter­ne­to pa­ieš­kos sis­te­mos pa­siū­lo be­veik 37 tūkst. re­zul­ta­tų. Pa­grin­di­nė gy­va­tės už­kal­bė­to­ja, dra­ma­tur­gė Gab­rie­lė La­ba­naus­kai­tė la­biau lin­ku­si kal­bė­ti apie pro­jek­tą ir mu­zi­ką, tad apie ko­le­gę pra­by­la gy­ve­ni­mo drau­gas ir gru­pės na­rys Vla­das Die­ni­nis.

Neišbandyta

– Gab­rie­le, or­ga­ni­zuo­ji tarp­tau­ti­nį au­dio­vi­zua­li­nės ir eks­pe­ri­men­ti­nės poe­zi­jos fes­ti­va­lį TARP. Per al­ter­na­ty­vio­sios mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­mus T.Ė.T.Ė. “AVas­po” ga­vo sta­tu­lė­lę už po­lin­kį eks­pe­ri­men­tuo­ti. Ar tą pa­tį ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie vis­ką, ko im­ie­si, įskai­tant ta­vo poe­zi­ją ar šio kli­po fil­ma­vi­mą?

G.La­ba­naus­kai­tė (to­liau – G. L.): – Ne. Ta­čiau sim­pa­ti­zuo­ju al­ter­na­ty­vai pa­čia bend­riau­sia pra­sme – ne­tin­ka­miems, ne­iš­ban­dy­tiems ėji­mams. Ge­riau jau ras­ti ką nors nau­ja ir ne­bi­jo­ti klys­ti, nei ei­ti pra­min­tu ta­ku. (more…)